Šv. Kazimiero paveikslas
Po šv. Kazimiero sarkofagu, virš tabernakulio kabo paveikslas „Šv. Kazimieras Trirankis“. Manoma, kad paveikslas nutapytas apie 1521 m. Šventasis karalaitis vaizduojamas vilkintis kailiu pamuštu ilgu, plačiu apdaru, su kunigaikščio karūna. Iš karūnos ant pečių krinta ilgi, kiek garbanoti plaukai. XV a. pabaigoje madingas apdaras, neidealizuotas, o charakteringų bruožų veidas leidžia spėti, kad šis atvaizdas turi portretinių bruožų. Gali būti, jog šis paveikslas buvo sukurtas remiantis neišlikusiu epitafiniu portretu.
Netikėta ir unikali šio paveikslo detalė yra dvi skirtingas lelijas laikančios šventojo dešinės rankos. Šią keistenybę aiškina legenda, pasak kurios dailininkas, norėdamas pakeisti šv. Kazimiero dešinės rankos gestą, vietoje ištiestos į šalį nutapęs kitą ranką, nukreiptą krūtinės link. Tačiau net storai užtapytoji ranka pro dažų sluoksnį vis išlįsdavo. Tai palaikyta stebuklu, bylojančiu apie šventojo karalaičio dosnumą ir rūpestį vargingaisiais. Todėl paveiksle buvo paliktos abi dešinės rankos.
Baltos lelijos simbolizuoja skaistumą, o kairėje rankoje laikomas rožinis — pamaldumą Švč. Mergelei Marijai. Aukštą šventojo kilmę primena simetriškai paveiksle sukomponuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (dešinėje ) ir Lenkijos karalystės (kaurėje) herbai.
Šv. Kazimiero koplyčios paveiksle vaizduojamo asmens kilmingumą ir pamaldumą primena taip pat jo krūtinę puošiantis Aukso vilnos ordinas. Tačiau šventasis šio ordino gyvenime niekada neturėjo. Aukso vilnos ordiną 1519 m. buvo gavęs jo brolis karalius Žygimantas Senasis, taip pat Zigmantas ir Vladislovas Vazos. Auksinės Vilnos ordinas — vienas seniausių ir labiausiai Europoje vertintų garbės žymenų, kurį įtekdavo tik kilmingiesiems valdovams, norint pabrėžti jų dorybes: , šaunumą, teisingumą, didžiadvasiškumą, protingumą, kantrumą ir švelnumą. 1430 m. jį ėmė teikti Burgundijos kunigaikštis Pilypas Gerasis, o nuo 1477 m. jo skyrimą perėmė Habsburgai. Ordiną sudarė auksinis vėrinys, prie kurio buvo prikabintas auksinis avinėlis. Ordino nebuvo ir pirmajame šv. Kazimiero paveikslo variante. Ordinas nupieštas vėliau, pertapant šį paveikslą, norint pabrėžti šv. Kazimiero kilnumą, turėtas karališkas dorybes bei giminystę su Habsburgų dinastija (buvo Elžbietos Habsburgaitės sūnus).
Jau XVI a. trirankiam atvaizdui buvo suteikta simbolinė prasmė, kurią liudija lotyniška 91 psalmės 13 eilutė, vartota šv. Kazimiero garbei skirtose šv. Mišiose ir parašyta paveikslo kairiajame kampe: IUSTUS UT PALMA FLOREBIT, SICUT CEDRUM LIBANI MULTIPLICABITUR 1594 m RENOVATUM („Teisusis žydės kaip palmė, augs kaip Libano kedras, atnaujinta 1594 m.“).
Paveikslo atnaujinimo data įrašyta tuomet, kai atlikti kai kurie jo pertapymai.
Šv. Kazimiero Trirankio paveikslas pagal vietinį paprotį papuoštas sidabriniu aptaisu. Sidabrinėje skardoje iškalstytos įvairios gėlės, dengiančios šventojo drabužį. Augaliniai apataisų ornamentai primena Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos aptaisų puošybą. Aptaisai atkartoja paveikslo motyvus, išskyrus užrašą, esantį tik paveikslo apačioje. Papildomai aptaisuose yra iškaltas kryžius ant kunigaikštiškos karūnos, kurio paveiksle nebuvo. Sidabrinis rūbas vietinių meistrų pagamintas maždaug XVIII a.
